Eukomija (lot. Eucommia ulmoides)

Eukomija (lot. Eucommia ulmoides) yra reliktinis, "gyvąja iškasena" laikomas medis, vienintelis išlikęs savo gentyje. Augina gražius, blizgius, į guobos panašius lapus. Perlaužus lapą ar žievę, matomos plonytės latekso gijos. Tai dvinamis augalas (vyriški ir moteriški žiedai auga ant skirtingų medžių), žydi neišvaizdžiais žalsvais žiedais pavasarį. Lietuvoje tai retas, kolekcinis augalas.

Sodinama pavasarį arba rudenį į gerai paruoštą duobę. Svarbu parinkti nuolatinę vietą, nes medis nemėgsta persodinimo.

Persodinti reikėtų vengti. Jei būtina, tai daroma, kol augalas jaunas, pavasarį arba rudenį, ramybės periodu, stengiantis išsaugoti kuo didesnį šaknų gumulą.

Tręšti nereikia.

Specialus genėjimas nereikalingas. Genima tik esant būtinybei - vėlyvą žiemą arba anksti pavasarį atliekamas sanitarinis genėjimas, šalinamos sausos ar pažeistos šakos.

Nors eukomija laikoma atsparia šalčiui, jaunus medelius pirmaisiais metais po pasodinimo rekomenduojama apsaugoti nuo žiemos šalčių, apvyniojant kamieną ir mulčiuojant šaknų zoną.

Gerai įsišaknijęs medis yra atsparus sausrai. Laistyti reikia tik jaunus medelius.

Dauginama sėklomis (reikalinga stratifikacija), vasaros auginiais arba atlankomis. Dauginimas yra gana sudėtingas.

Vienas atspariausių medžių - beveik nepuolamas jokių ligų ar kenkėjų.

Tai retas, kolekcinis augalas. Sodinukų galima įsigyti tik specializuotuose medelynuose, botanikos soduose arba iš augalų kolekcininkų.

Augalo žievė ir lapai turi gutaperčios - į gumą panašios medžiagos. Dėl šios savybės medis ir vadinamas gumos medžiu, nors pramoninei gamybai nenaudojamas. Kinų medicinoje vertinama jo žievė.