Dygioji eglė (Picea pungens)
Dygioji eglė (lot. Picea pungens), dažnai vadinama sidabrine egle, yra medis, kilęs iš Šiaurės Amerikos Uolinių kalnų. Vertinama dėl savo taisyklingos kūgiškos lajos, standžių, dyglių spyglių ir ypač...
- Aukštis / Plotis: 15-20 m / 5-7 m
- Žydėjimo laikas: Nenurodyta
- Atsparumo zona: 3-7
- Vieta: Būtina saulėta vieta. Tik saulėje išryškėja būdingas melsvas atspalvis.
- Dirvožemis: Nereikli, labai gerai pakenčia sausą, smėlingą dirvą. Atspari sausrai ir miesto užterštumui. Nemėgsta užmirkimo.
- Priežiūros lygis: Lengva
Augalo priežiūra
Dygioji eglė (lot. Picea pungens), dažnai vadinama sidabrine egle, yra medis, kilęs iš Šiaurės Amerikos Uolinių kalnų. Vertinama dėl savo taisyklingos kūgiškos lajos, standžių, dyglių spyglių ir ypač - melsvo ar sidabriško atspalvio, kuris būdingas daugeliui veislių. Labai atspari sausrai, šalčiui ir miesto sąlygoms.
Sodinama pavasarį arba rudenį. Svarbu parinkti atvirą, saulėtą vietą. Gerai pakenčia persodinimą.
Persodinami jauni medeliai ramybės periodu.
Jaunus medelius pavasarį galima patręšti trąšomis spygliuočiams.
Genėti nereikia, nes natūraliai formuoja taisyklingą lają. Šalinamos tik pažeistos ar sausos šakos.
Yra visiškai atspari šalčiui ir nereikalauja jokio paruošimo žiemai.
Labai atspari sausrai. Laistyti reikia tik ką pasodintus medelius.
Rūšis dauginama sėklomis (bet sėjinukai būna nevienodo melsvumo). Veislės dauginamos skiepijimu.
Gana atspari, bet kartais gali pulti eglinė voratinklinė erkė, sukelianti spyglių kritimą.
Sodinukų ir ypač jos veislių galima įsigyti visuose medelynuose.
Melsvumas - spyglių spalvos intensyvumas priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Ryškiausia spalva būna saulėtoje vietoje augančių medžių.