Juodavaisė aronija (lot. Aronia melanocarpa)

Juodavaisė aronija (lot. Aronia melanocarpa) - tai iš Šiaurės Amerikos kilęs vaiskrūmis, plačiai auginamas Lietuvoje. Pavasarį gausiai žydi baltais, į obels panašiais žiedų skėčiais. Vasaros pabaigoje subrandina juodas, blizgias uogų kekes, kurios yra itin turtingos vitaminų ir antioksidantų. Rudenį lapai nusidažo įspūdingais raudonais ir purpuriniais atspalviais. Tai ir naudingas, ir labai dekoratyvus augalas.

Sodinama pavasarį arba rudenį. Iškasama duobė, į kurią galima įdėti komposto. Augalas sodinamas keliais centimetrais giliau, nei augo medelyne – tai skatina papildomų šaknų ir ūglių augimą.

Gerai pakenčia persodinimą. Tai geriausia daryti pavasarį arba rudenį, ramybės periodu.

Nėra būtina, bet norint gausesnio derliaus, pavasarį galima patręšti kompleksinėmis trąšomis arba organika (kompostu, perpuvusiu mėšlu).

Genima anksti pavasarį, ramybės periodu. Išpjaunamos senos (vyresnės nei 7-8 metų), silpnos, pažeistos, į krūmo vidų augančios šakos. Krūmas nuolat atjauninamas, paliekant apie 20-30 įvairaus amžiaus stiprių stiebų.

Yra visiškai atspari šalčiui ir nereikalauja jokio paruošimo žiemai.

Gerai įsišaknijęs krūmas yra labai atsparus sausrai. Laistyti reikia nebent jaunus sodinukus ir per itin ilgas sausras derėjimo metu.

Lengvai dauginama šaknų atžalomis, atlankomis, sumedėjusiais auginiais rudenį arba sėklomis (sėjant rudenį).

Vienas atspariausių sodo augalų. Praktiškai nepuolamas jokių ligų ar kenkėjų.

Sodinukų galima įsigyti visuose medelynuose ir sodo prekių centruose. Tai labai populiarus augalas.

Aronijos uogos yra aitraus, sutraukiančio skonio. Geriausia jas vartoti perdirbtas (sultims, uogienėms, vynui) arba po pirmųjų šalnų, kai tampa švelnesnės.