Vaistinė svilarožė (Althaea officinalis)

Vaistinė svilarožė (lot. Althaea officinalis) – tai daugiametis augalas, nuo seno vertinamas dėl savo gydomųjų savybių, ypač kvėpavimo takų ir virškinimo ligoms gydyti. Ji išsiskiria stačiais, tvirtais stiebais ir švelniais, aksominiais, pilkšvai žalios spalvos lapais, kurie yra padengti smulkiais plaukeliais. Vasarą augalas pasipuošia nedideliais, blyškiai rožiniais arba baltais žiedais, susitelkusiais lapų pažastyse. Augalo šaknys turi daug gleivių, kurios naudojamos sirupams ir pastilėms gaminti. Tai drėgmę mėgstantis augalas, natūraliai augantis drėgnose pievose ir pakrantėse, todėl sode jam nereikia ypatingos priežiūros, jei tik pakanka vandens.

Kodėl verta auginti svilarožę? 5 priežastys ir vaistinės savybės: Vaistinė svilarožė, 5 priežastys verta ją pasisodinti

Sėjama sėklomis tiesiai į dirvą anksti pavasarį arba rudenį (rudeninė sėja dažnai būna sėkmingesnė dėl natūralios stratifikacijos). Daigai sodinami pavasarį.

Persodinama anksti pavasarį arba rudenį. Turi gilią šaknų sistemą, todėl persodinti reikia atsargiai.

Tręšti nebūtina, nebent dirva labai skurdi. Pavasarį galima įterpti komposto.

Vėlai rudenį, augalui nuvytus, stiebai nupjaunami iki pat žemės. Pavasarį išpjaunami pernykščiai likučiai.

Yra visiškai atspari šalčiui.

Mėgsta drėgmę. Per sausras būtina reguliariai laistyti, antraip pradeda džiūti lapai.

Dauginama sėklomis (lengvai pasisėja pati) arba kerų dalijimu pavasarį.

Gali sirgti rūdimis (oranžinės dėmės ant lapų) ir miltlige.

Sėklų galima įsigyti vaistažolių sėklų skyriuose.

Tikrieji "zefyrai" (angl. Marshmallow) senovėje buvo gaminami būtent iš šio augalo šaknų.