Kai už lango spaudžia šaltukas ir dominuoja pilki atspalviai, lietuviai instinktyviai ieško spalvų, todėl žiemą žydinčių augalų paklausa smarkiai išauga. Nors dauguma šių augalų yra dovanojami didžiųjų žiemos švenčių proga, vis daugiau žmonių juos perka tiesiog namų jaukumui sukurti, norėdami „apgauti“ žiemą. Įdomu tai, kad mūsų krašte populiariausi tapo tie augalai, kurie natūralioje gamtoje žydi vėsiuoju periodu arba kurių žydėjimą paskatina trumpos dienos. Tačiau prekybos centrų statistika rodo liūdną tendenciją - daugelis šių gėlių išmetamos vos nužydėjus. Šiame straipsnyje apžvelgsime 5 populiariausias žiemos gėles Lietuvoje ir pasidalinsime patarimais, kaip jomis džiaugtis ne vieną sezoną.
Trumpai
Rinkdamiesi žiemos gėles, atkreipkite dėmesį ne tik į jų grožį, bet ir į kilmę - tai padės suprasti jų poreikius. Jei namuose labai šilta, geriau rinktis meilenį ar plokštenį, o jei turite vėsių erdvių – puansetija ir ciklamenas jausis puikiai. Svarbiausia taisyklė žiemą: saugokite augalus nuo skersvėjų ir neperlaistykite, nes šaltis ir drėgmė yra pavojingas derinys.
1. Puansetija (Kalėdinė žvaigždė)
Tai neginčijama žiemos karalienė, kurios raudoni lapai (braktejos) tapo neatsiejamu Kalėdų simboliu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Nors mes ją vadiname gėle, iš tiesų tie ryškūs lapai nėra žiedai, o University of Florida ekspertai pabrėžia, kad tikrieji puansetijos žiedai yra maži geltoni pumpurėliai centre. Šis augalas yra kilęs iš Meksikos, todėl jis paradoksaliai visiškai netoleruoja šalčio, nors yra žiemos simbolis. Didžiausia klaida padaroma dar parduotuvėje arba kelionės namo metu – net trumpas buvimas minusinėje temperatūroje be apsaugos sukelia negrįžtamą lapų kritimą. Lietuviai dažnai laiko jas per šiltai, o tai skatina greitą augalo senėjimą.
Sprendimas: pirkdami augalą įsitikinkite, kad jis kruopščiai supakuotas į popierių, ir nesušaldykite nešdami iki automobilio. Namuose laikykite ją šviesioje vietoje, toliau nuo skersvėjų ir radiatorių, nes temperatūros svyravimai yra pagrindinis šios gėlės priešas.
2. Tikrasis plokštenis (Kalėdinis kaktusas)
Šis augalas, liaudiškai vadinamas tiesiog „kalėdiniu kaktusu“, yra tikras lietuviškų palangių senbuvis, dažnai perduodamas iš kartos į kartą. Skirtingai nei dykumų kaktusai, šie epifitai auga Brazilijos atogrąžų miškuose ant medžių šakų, todėl mėgsta drėgmę ir dalinį pavėsį. Iowa State University sodininkystės skyrius aiškina, kad plokštenių žydėjimą paskatina trumpos dienos ir vėsios naktys, todėl jie idealiai tinka mūsų klimato zonai žiemą. Jų žiedai, primenantys egzotiškus paukščius, pasirodo būtent tada, kai dienos šviesos trukmė sutrumpėja iki 8–10 valandų. Tačiau šie augalai nemėgsta būti judinami – pakeitus vietą kraunant pumpurus, jie gali juos numesti.
Sprendimas: kai pasirodo pumpurai, nekeiskite vazono vietos ir nesukiokite jo šviesos atžvilgiu. Laistykite reguliariai, neleisdami žemei visiškai išdžiūti, bet venkite užmirkimo, kuris supūdytų silpnas šaknis.
3. Persinis ciklamenas
Ciklamenai yra vertinami dėl savo elegantiškų žiedų ir dekoratyvių, raštuotų lapų, kurie puikiai atrodo net ir augalui nežydint. Tai viena iš nedaugelio gėlių, kurioms lietuviška žiema kambaryje gali būti netgi per šilta – Royal Horticultural Society (RHS) nurodo, kad ciklamenai geriausiai jaučiasi 10–15 °C temperatūroje. Būtent dėl šildomų grindų ir karštų radiatorių šie augalai mūsų namuose dažnai nuvysta per kelias savaites. Jie turi požeminį gumbą, kuris kaupia maisto medžiagas, todėl neteisingas laistymas (pilant vandenį ant gumbo viršaus) sukelia pilkąjį pelėsį ir pražudo augalą.
Sprendimas: raskite ciklamenui pačią vėsiausią vietą namuose (pavyzdžiui, ant šiaurinės palangės ar įstiklintame balkone, jei ten nešąla). Laistykite tik iš apačios – įpilkite vandens į lėkštelę, palaikykite 15 minučių ir perteklių nupilkite.
4. Meilenis (Amarilis)
Šis augalas, dažnai klaidingai vadinamas amariliu (nors moksliškai tai Hippeastrum), žiemą paperka savo įspūdingais, didžiuliais trimito formos žiedais ant ilgo, tvirto koto. Tai vienas lengviausiai pražydinamų svogūninių augalų, kurio visas procesas – nuo svogūno pasodinimo iki žydėjimo – vyksta tiesiog akyse, suteikdamas daug džiaugsmo tamsiais vakarais. North Carolina State University specialistai pabrėžia, kad svogūne jau yra sukaupta visa energija būsimam žiedui, todėl jam nereikia daug priežiūros pradiniame etape. Lietuvoje populiaru dovanoti jau vazonėlyje pasodintus, pradedančius stiebtis meilenius, kurie išsiskleidžia būtent per šventes.
Sprendimas: sodindami svogūną, palikite bent trečdalį jo virš žemės, kad išvengtumėte kaklelio puvinio. Laistykite labai saikingai, kol pamatysite žiedstiebį, o vėliau, augalui augant, laistymą padidinkite ir laikykite jį šviesiausioje vietoje.
5. Baltažiedis eleboras (Kalėdų rožė)
Nors tai lauko augalas, pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai populiarėja tendencija eleborus naudoti kaip laikiną namų dekoraciją arba balkonų puošmeną. Jis unikalus tuo, kad gamtoje gali žydėti net po sniegu, todėl Missouri Botanical Garden jį vadina vienu ištvermingiausių žiemą žydinčių daugiamečių augalų. Jo balti, į vėdrynus panašūs žiedai atrodo itin trapi, tačiau iš tiesų yra puikiai prisitaikę prie šalčio. Kambaryje eleboras ilgai neišgyvens dėl per sauso oro ir aukštos temperatūros, tačiau kaip trumpalaikis šventinio stalo akcentas jis atrodo labai stilingai ir moderniai.
Sprendimas: laikykite eleborą namuose kuo trumpiau – geriausia vėsioje verandoje arba balkone. Po švenčių, kai žemė atšils, pasodinkite jį sode į pusiau pavėsingą vietą – jis prigis ir džiugins žiedais kiekvieną žiemą ar ankstyvą pavasarį.
