Jei jūsų kaktusas neturi spyglių, bet turi narelius, primenančius lapus, greičiausiai auginate vieną iš epifitinių miško kaktusų. Jei jis turi plokščius „blynus“ su spygliais - tai dykumų karalienė opuncija.

Suprasti šį skirtumą yra gyvybiškai svarbu, nes vienas mirs saulėkaitoje, o kitas supus pavėsyje.

Miškų kaktusai (Epifitai) - džiunglių gyventojai

Šie augalai gamtoje auga Brazilijos atogrąžų miškuose, įsikibę į medžių šakas (kaip orchidėjos). Jie neauga žemėje, todėl jų šaknims reikia oro, o „lapams“ - drėgmės.

Populiariausios rūšys:

  • Tikrasis plokštenis (Schlumbergera): geriau žinomas kaip Kalėdinis arba Velykinis kaktusas. Jo stiebai sudaryti iš daugybės plokščių segmentų.
    • Skirtumas: Kalėdinis kaktusas (S. buckleyi) turi lygius segmentų kraštus, o Padėkos kaktusas (S. truncata) - aštrius, dantytus „ragus“.
  • Epifilis (Epiphyllum): dar vadinamas „Orchidėjiniu kaktusu“. Tai didingi augalai su ilgais, diržo formos plokščiais stiebais, kurie gali užaugti iki metro ilgio. Jų žiedai yra vieni didžiausių kaktusų pasaulyje.
    • Legenda: garsioji „Nakties karalienė“ (Epiphyllum oxypetalum) priklauso šiai grupei. Ji žydi tik vieną naktį per metus.

Priežiūros ypatumai:

  • Šviesa: jie nekenčia tiesioginės pietinės saulės. Gamtoje juos dengia medžių laja. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad vasarą šiuos augalus geriausia laikyti pusiau pavėsyje, nes tiesioginiai spinduliai nudegina plokščius stiebus (jie parausta arba pagelsta).
  • Laistymas: skirtingai nei dykumų kaktusai, šie negali visiškai išdžiūti. Žemė turi būti nuolat šiek tiek drėgna (bet ne šlapia).
  • Substratas: jiems netinka įprasta kaktusų žemė. Reikia mišinio su daug organikos: durpės, orchidėjų žievė ir perlitas.

Dykumų kaktusai - opuncijos (Opuntia)

Jei jūsų kaktusas sudarytas iš ovalių, plokščių „blynų“, kurie auga vienas ant kito - tai opuncija. Tai ištvermingiausi kaktusai, kai kurios jų rūšys gali žiemoti net Lietuvos lauke.

Pavojus - glochidės: Opuncijos turi ne tik matomus didelius spyglius, bet ir klastingus glochidžius. Tai mikroskopiniai, į kabliukus panašūs plaukeliai, susitelkę kuokštais. Įspėjimas: palietus opuncijos „lapą“, šimtai šių spygliukų įsminga į odą. Juos ištraukti be galo sunku, jie sukelia stiprų niežulį ir uždegimą. Viskonsino-Madisono universiteto ekspertai pataria niekada neliesti opuncijų plikomis rankomis, o jei įsidūrėte - glochidžius šalinti lipnia juosta arba pincetu po didinamuoju stiklu.

Priežiūra:

  • Šviesa: kuo daugiau, tuo geriau. Be tiesioginės saulės opuncijos ištįsta - jų plokšti nareliai tampa ilgi ir ploni („agurkiniai“), o augalas praranda formą.
  • Laistymas: vasarą gausiai, bet retai (leiskite visiškai išdžiūti). Žiemą - visiškai nelaistyti.

Kodėl jie meta arba raukšlėja „lapus“?

Diagnostika priklauso nuo rūšies.

Jei raukšlėjasi Kalėdinis kaktusas: Dažniausia priežastis: drėgmės trūkumas arba šaknų puvinys. Paradoksas: jei perlaistėte, šaknys supūva ir nebegali pasiimti vandens, todėl lapai atrodo ištroškę (suglebę).

Jei raukšlėjasi Opuncija: Tai dažniausiai natūralus pasiruošimas žiemai. Opuncijos rudenį netenka vandens (susiraukšlėja ir net pagula ant žemės), kad ląstelėse padidėtų cukraus koncentracija - tai veikia kaip antifrizas prieš šaltį. Pavasarį, gavusios vandens, jos vėl išsipučia.

Dauginimas - paprasčiau nebūna

Kaktusai plokščiais stiebais yra patys lengviausi dauginimui. Kiekvienas segmentas („lapas“) yra potencialus naujas augalas.

Instrukcija:

  1. Atskyrimas: tiesiog nulaužkite (sukdami) sveiką segmentą ties nareliu. Pjauti nereikia.
  2. Džiovinimas (Svarbiausias etapas): jokiu būdu nekiškite šviežio narelio į žemę ar vandenį - jis supus. Padėkite jį sausai ant popieriaus 2-3 dienoms, kol žaizda užsitrauks plėvele (kalu).
  3. Sodinimas: įsmeikite narelį vertikaliai į drėgną smėlį ar kaktusų žemę apie 1-2 cm gyliu.
  4. Šaknijimasis: miško kaktusai įsišaknija per 2-3 savaites, opuncijos - per mėnesį.