Krotonas yra vienas ryškiausių, bet ir kaprizingiausių kambarinių augalų, kurį augintojai dažnai vadina „dramos karaliene“. Jo reakcija į bet kokį nepatogumą yra identiška - jis tiesiog numeta lapus, palikdamas pliką stiebą ir sutrikusį šeimininką. Dažniausiai tai nėra mirtina liga, o augalo gynybinė reakcija į pasikeitusias aplinkos sąlygas, prie kurių jis bando prisitaikyti taupydamas energiją. Norint sustabdyti šį procesą, būtina identifikuoti dirgiklį, nes krotonas nemėgsta eksperimentų. Štai 4 pagrindinės priežastys, kodėl jūsų augalas staiga pradėjo plikti.
Trumpai
Jei krotonas meta lapus, pirmiausia patikrinkite, ar nėra skersvėjo ir ar jis nestovi per tamsiai. Antra taisyklė: leiskite žemei pradžiūti, bet ne perdžiūti. Ir svarbiausia - jei tik ką jį nusipirkote, duokite jam laiko nurimti.
1. Aplinkos pakeitimo šokas (transportavimas)
Tai yra pati dažniausia priežastis: krotonas nekenčia pokyčių ir į bet kokį vietos pakeitimą reaguoja stresu. Klemsono universiteto augalų centras aiškina, kad krotonai patiria aklimatizacijos šoką net ir pernešus juos iš vieno kambario į kitą, o ypač parsinešus iš parduotuvės. Augalas, pripratęs prie šiltnamio drėgmės ir apšvietimo, staiga atsidūręs sausame bute, numeta senus lapus, kad galėtų užsiauginti naujus, pritaikytus naujai aplinkai. Šis procesas gali trukti 2–3 savaites, ir geriausia, ką galite padaryti – tai palikti augalą ramybėje, nekeisti jo vietos ir užtikrinti stabilias sąlygas. Jei lapų kritimas tęsiasi ilgiau, vadinasi, pasirinkta vieta jam netinka iš esmės.
2. Temperatūros svyravimai ir skersvėjai
Krotonas yra tropinis augalas, kuriam bet koks šalto oro gūsis yra signalas apie pavojų, todėl jis reaguoja mesdamas lapus. Misūrio botanikos sodo ekspertai pabrėžia, kad krotonai pradeda mesti lapus, jei temperatūra nukrenta žemiau 10–12 °C arba jei jie stovi skersvėjyje. Dažna klaida žiemą – augalo laikymas ant palangės, po kuria intensyviai veikia radiatorius, arba prie lango, kuris atidaromas vėdinimui. Karštas, sausas oras iš radiatoriaus džiovina lapus, o šaltas oras iš lauko sukelia terminį šoką šaknims. Idealiausia vieta krotonui – toliau nuo durų ir šildymo prietaisų, kur temperatūra yra pastovi (apie 18–24 °C).
3. Laistymo klaidos (per daug arba per mažai)
Vandens balansas krotonui yra kritiškai svarbus: jis nemėgsta nei „šlapių kojų“, nei visiškos sausros, ir abiem atvejais rezultatas tas pats – lapų kritimas. Floridos universiteto (IFAS) sodininkystės gidas nurodo, kad esant drėgmės trūkumui lapai pirmiausia suglemba, o tada nukrenta, o esant perlaistymui – jie pagelsta ir krenta dar būdami standūs. Perlaistymas yra pavojingesnis, nes jis sukelia šaknų puvinį, po kurio augalą išgelbėti sunku; tokiu atveju būtina persodinti į sausesnę žemę. Laistyti reikėtų tada, kai viršutinis žemės centimetras išdžiūsta, naudojant tik kambario temperatūros vandenį. Jei lapų galiukai džiūsta ir ruduoja, tai gali rodyti ir per mažą oro drėgmę.
4. Šviesos trūkumas (energijos taupymas)
Krotonai garsėja savo spalvingais lapais, tačiau tam, kad išlaikytų tas spalvas ir patį lapą, jiems reikia daug energijos, kurią jie gauna iš saulės. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto specialistai teigia, kad jei apšvietimas yra nepakankamas, krotonas numeta apatinius lapus, nes jie nenaudingi fotosintezei, o nauji lapai auga visiškai žali, praradę raštus. Tai dažnai nutinka žiemą, kai dienos trumpos, todėl augalą reikėtų perkelti į patį šviesiausią namų tašką (pietinė arba vakarinė palangė). Jei augalas stovi tamsiame kampe, jis tiesiog „atsikrato balasto“, kad išgyventų su mažesniu energijos kiekiu. Papildomas dirbtinis apšvietimas žiemą gali sustabdyti šį procesą.
