Vaisinės muselės, liaudiškai vadinamos drozofilomis, yra vienas labiausiai erzinančių namų kenkėjų, galintis atsirasti tarsi iš niekur bet kuriuo metų laiku, ypač vasarą ir rudenį. Nors jos neįkanda ir neplatina mirtinų ligų taip, kaip naminės musės, jų gebėjimas žaibiškai daugintis (viena patelė padeda iki 500 kiaušinėlių) paverčia vieną muselę į spiečių vos per savaitę. Daugelis mano, kad jos atsiranda savaime dėl nešvaros, tačiau tai mitas - jos visada turi konkretų šaltinį. Šiame straipsnyje paaiškinsime tikrąją jų kilmę ir pateiksime 4 patikrintus būdus, kaip išvalyti namus nuo šių įkyruolių.
Trumpai
Vaisinės muselės atsiranda iš kiaušinėlių ant vaisių, o ne iš „oro“. Norint jas išnaikinti, pirmiausia išmeskite pūvančius produktus, išvalykite kriauklių vamzdžius ir pastatykite dubenėlį su obuolių actu bei muilu.
1. Kilmė: „Trojos arklys“ pirkinių krepšyje
Dauguma žmonių klysta manydami, kad muselės įskrenda pro langą (nors tai irgi įmanoma), nes dažniausiai jūs patys jas parsinešate iš parduotuvės. Kentukio universiteto entomologai aiškina, kad vaisinės muselės deda mikroskopinius kiaušinėlius ant pūvančių ar net šviežių vaisių žievės dar prekybos centre ar sode, o šiltuose namuose iš jų greitai išsirita lervos. Suaugusi muselė turi fenomenalią uoslę ir gali užuosti fermentaciją (rūgstantį vaisių ar vyną) iš didelio atstumo, todėl ji gali įskristi net per mažiausias tinklelio skylutes. Todėl net ir idealiai tvarkinguose namuose staiga gali atsirasti spiečius, jei ant stalo palikote pernokusių bananų dubenį, kuriame jau buvo kiaušinėlių. Tai nėra švaros trūkumo požymis, o tiesiog biologinis procesas.
2. Šaltinio šalinimas ir vamzdynų valymas
Pagrindinė taisyklė kovoje su drozofilomis yra ne jų gaudymas, o veisimosi šaltinio (lizdo) pašalinimas, be kurio populiacija išnyks savaime. Pensilvanijos valstijos universiteto ekspertai pabrėžia, kad muselės veisiasi bet kokioje drėgnoje, pūvančioje organinėje medžiagoje, todėl būtina patikrinti ne tik vaisių dubenį, bet ir šiukšliadėžes, tuščius butelius bei kempinėles. Dažnai pamirštama vieta yra virtuvės kriauklės nutekamasis vamzdis – jame susikaupę maisto likučiai ir gleivės yra idealus „lopšys“ lervoms vystytis. Rekomenduojama kriauklės angą reguliariai praplauti verdančiu vandeniu arba naudoti specialius fermentinius valiklius, kurie suskaido organines apnašas vamzdžiuose.
3. Naminė acto gaudyklė (spąstai)
Kol tvarkote šaltinius, suaugusias skraidančias museles geriausia gaudyti naudojant naminę acto gaudyklę, kuri veikia efektyviau ir saugiau nei cheminiai purškalai. Ratgerso universiteto (Rutgers) specialistai rekomenduoja įpilti į dubenėlį obuolių sidro acto ir įlašinti kelis lašus indų ploviklio, kuris sumažina skysčio paviršiaus įtempimą. Museles vilioja rūgštus fermentacijos kvapas (actas), jos bando nutūpti ant skysčio, tačiau dėl muilo nebegali išsilaikyti paviršiuje ir akimirksniu nuskęsta. Kad efektas būtų geresnis, indą galima uždengti maistine plėvele, joje pradurti keletą skylučių dantų krapštuku – muselės lengvai įlįs vidun, bet neberas kelio atgal.
4. Produktų plovimas ir šaldymas
Kad išvengtumėte naujos invazijos ateityje, turite pakeisti produktų laikymo įpročius, ypač šiltuoju metų laiku. Nebraskos universiteto Linkolne patarimuose nurodoma, kad parsineštus vaisius ir daržoves (ypač bananus, melionus) reikia nedelsiant nuplauti po tekančiu vandeniu, kad pašalintumėte ant jų esančius kiaušinėlius ar lervas. Pernokusius vaisius, kurių neketinate suvalgyti tą pačią dieną, geriausia laikyti šaldytuve, nes žemoje temperatūroje muselės nesiveisia ir tampa neaktyvios. Taip pat svarbu nepalikti neplautų indų su vyno ar sulčių likučiais nakčiai ir laikyti šiukšliadėžę sandariai uždarytą.
