Vaismedžių balinimas, kodėl tai reikia daryti sausį, o ne gegužę?
Daugelis sodininkų vis dar laikosi senos tradicijos balinti medžius prieš Velykas ar gegužės mėnesį, tačiau agronominiu požiūriu tai yra tik „kosmetinis remontas“, neturintis jokios naudos medžio sveikatai. Balinimo tikslas nėra grožis ar kenkėjų naikinimas (nors tai šalutinis poveikis), o fizika - saulės spindulių atspindėjimas. Būtent sausio pabaiga ir vasaris yra patys pavojingiausi mėnesiai vaismedžių kamienams, kai susidaro didžiausi temperatūrų skirtumai. Štai 4 esminiai argumentai, kodėl teptuką reikia imti į rankas dabar, nelaukiant pavasario.
1. Saulės nudegimai ir plyšiai
Sausio pabaigoje ir vasarį saulė pradeda kilti aukščiau, o tamsi medžio žievė veikia kaip saulės kolektorius, sugeriantis šilumą. Mičigano valstijos universiteto (MSU) tyrimai rodo, kad saulėtą žiemos dieną pietinėje kamieno pusėje temperatūra gali pakilti iki +20 °C, kai tuo tarpu pavėsyje ji lieka neigiama. Šiluma pažadina po žieve esančius audinius (kambį), jie prisisotina vandens ir pradeda plėstis, tačiau naktį temperatūrai staiga nukritus žemiau nulio, šis vanduo užšąla ir virsta ledu. Ledas plečiasi ir tiesiog suplėšo žievę iš vidaus – tai vadinama „šalčio plyšiais“ arba saulės nudegimais. Balta spalva atspindi saulės spindulius, neleidžia kamienui įkaisti ir išlaiko jį „miegantį“, taip išvengiant pražūtingo atšilimo-užšalimo ciklo.
2. Gegužės mėnesio klaida - dekoracija prieš apsauga
Balinimas balandį ar gegužę yra viena didžiausių sodininkystės apgaulių, atėjusių iš tarybinių laikų „švaros akcijų“, bet neturinti nieko bendro su augalų apsauga. Minesotos universiteto (UMN) sodininkystės ekspertai aiškina, kad pavasarį, kai jau nėra didelių naktinių šalnų, kamieno apsauga nuo saulės tampa beprasmė, nes temperatūros svyravimai nebėra pavojingi. Tuo metu medžio sula jau cirkuliuoja natūraliai, o žievė yra elastinga, todėl balinimas gegužę atlieka tik estetinę funkciją. Jei nespėjote nubalinti medžių iki vasario pradžios, vėliau tai daryti jau neverta - žala (mikroįtrūkimai) greičiausiai jau bus padaryta sausio mėnesio saulėtomis dienomis.
3. Mišinio sudėtis, ne tik kalkės
Norint, kad balinimas būtų efektyvus ir nenusiplautų po pirmo atlydžio, paprastų gesintų kalkių ir vandens neužtenka. Oregono valstijos universiteto rekomendacijose nurodoma, kad geriausia naudoti baltus lateksinius dažus (skirtus išorės darbams), skiestus vandeniu santykiu 1:1, arba į kalkių mišinį įmaišyti rišamųjų medžiagų. Senovinis, bet efektyvus receptas apima kalkes, molį (kaip klijus) ir šiek tiek vario sulfato, kuris veikia kaip dezinfekcinė priemonė, naikinanti žievės plyšiuose žiemojančias grybelio sporas. Svarbu nenaudoti aliejinių dažų ar grynų sintetinių emalių, kurie „uždarytų“ žievės poras ir neleistų medžiui kvėpuoti.
4. Jauni sodinukai - dažyti ar rišti?
Nors balinimas yra naudingas, jauniems, plonos žievės medeliams (iki 3-4 metų) kalkių tirpalas gali būti per agresyvus ir išdžiovinti žievę. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pataria jaunus vaismedžius verčiau aprišti šviesiu agrotekstilu, popieriumi ar specialiomis plastikinėmis spiralėmis, užuot juos dažius. Tai atlieka tą pačią funkciją – atspindi saulę ir saugo nuo temperatūros svyravimų, bet kartu apsaugo ir nuo kiškių ar stirnų, kurios žiemą mėgsta graužti būtent jauną žievę. Jei visgi nuspręsite dažyti jaunus medelius, dažus skieskite labiau nei seniems medžiams, kad sluoksnis būtų plonesnis ir „kvėpuojantis“.
Jei reikia daugiau informacijos apie tam tikrus vaismedžius ir jų priežiūros kalendorius, rasite: vaismedžiai
