Daugelis sodininkų daro klaidą naudodami tik vandenį ir kalkes, todėl toks mišinys nusiplauna po pirmojo lietaus, nepalikdamas jokios apsaugos. Norint, kad balinimas atliktų savo funkcijas – atspindėtų saulę ir saugotų nuo plyšių (sutrūkinėjimų) – mišinys turi būti „kibus“ ir dezinfekuojantis. Štai profesionalus agronominis receptas ir 3 taisyklės, kaip jį naudoti.

1. Ilgalaikio poveikio receptas (10 litrų)

Kad apsauginis sluoksnis išsilaikytų iki pat pavasario pabaigos, rekomenduojamas toks ingredientų derinys: 2,5 kg gesintų kalkių, 300 g vario sulfato (mėlynojo akmenėlio) ir 1 kg riebaus molio (arba 100 g lipalo/kazeininių klijų). Mičigano valstijos universiteto (MSU) rekomendacijose pabrėžiama, kad klijai arba molis yra būtini, nes jie sukuria elastingą plėvelę, kuri neleidžia kalkėms nubyrėti džiūstant ar lyjant. Pirmiausia karštame vandenyje ištirpinkite vario sulfatą, tada atskirai sumaišykite kalkes su vandeniu iki grietinės tirštumo, ir galiausiai, nuolat maišydami, supilkite sulfatą bei klijus į bendrą masę. Mišinys turi būti pakankamai tirštas, kad nenutekėtų kaip vanduo, bet ir ne toks tirštas, kad kristų gabalais - konsistencija turi priminti riebią grietinę ar dažus.

2. Kamieno paruošimas

Tepti balinimo mišinį ant samanų, kerpių ar atpleišėjusios žievės yra visiškai beprasmiška, nes tirpalas nepasieks medžio paviršiaus ir negalės sunaikinti ten žiemojančių kenkėjų. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pataria prieš balinimą senus vaismedžius nuvalyti specialiu metaliniu šepečiu arba grandikliu, pašalinant negyvą žievę, tačiau tai daryti atsargiai, kad nepažeistumėte gyvų audinių (kambio). Geriausia tai daryti drėgną dieną, kai žievė yra minkštesnė, o po medžiu pasitiesti plėvelę, kad nuugrandytas atliekas (kuriose pilna kenkėjų kiaušinėlių) galėtumėte surinkti ir sudeginti. Tik nuvalius kamieną, vario sulfatas galės įsigerti į mikroįtrūkimus ir dezinfekuoti žievę nuo grybelinių ligų sporų.

3. Tepimo aukštis

Dažna klaida - nubalinti tik apatinę kamieno dalį (apie 50 cm), paliekant svarbiausias vietas neapsaugotas nuo saulės smūgių. Oregono valstijos universiteto sodininkystės gidas nurodo, kad saulės nudegimai dažniausiai įvyksta ne prie žemės, o ten, kur pagrindinės šakos jungiasi su kamienu (šakų išsišakojimai), ypač pietinėje pusėje. Todėl balinti reikia ne tik visą kamieną iki pirmųjų šakų, bet ir pačių skeletinių šakų apatinę dalį (apie 30–40 cm į viršų), tarsi apmaunant medį „marškiniais“. Tai yra kritinės zonos, kuriose žievė dažniausiai plyšta dėl temperatūrų kaitos vasario ir kovo mėnesiais.

Oro sąlygos

Nors darbus reikia atlikti sausį ar vasarį, negalima to daryti bet kurią dieną - temperatūra tepimo metu ir bent 2–3 valandas po to turi būti teigiama (bent +2 °C ar +4 °C). Kornelio universiteto agronomai įspėja, kad jei užteptas mišinys užšals dar nespėjęs išdžiūti, susidarys ledo kristalai, kurie suardys sukibimą su žieve, ir visas darbas nueis perniek - kalkės tiesiog nubyrės. Pasirinkite saulėtą, sausą dieną, darbus pradėkite vidurdienį, kad mišinys spėtų išdžiūti iki vakaro šalčio. Jei prognozė rodo lietų ar sniegą artimiausią parą, balinimą geriau atidėti, nes drėgmė neleis klijams tinkamai sukietėti.

Išsamus sodininko ir daržininko kalendorius 2026. Sužinokite, kada sėja ir sodinimas duoda geriausią derlių: Sėjos ir sodinimo kalendorius 2026, sodininko darbai pagal mėnulį