Arkliauogė (miltinė meškauogė) (lot. Arctostaphylos uva-ursi)

Miltinė meškauogė (lot. Arctostaphylos uva-ursi), dar vadinama arkliauoge, yra visžalis, pažeme besidriekiantis kiliminis krūmokšnis. Pavasarį žydi nedideliais, baltai rožiniais varpelio formos žiedeliais. Rudenį subrandina ryškiai raudonas, bet miltinio skonio, nevalgomas uogas (iš čia ir pavadinimas). Vaistinei žaliavai renkami jos odiški, visžaliai lapai, kurie pasižymi antiseptiniu poveikiu šlapimo takams.

Sodinama pavasarį į specialiai paruoštą, rūgštų substratą (durpių ir smėlio mišinį). Augalas sunkiai prigyja, todėl geriausia sodinti jaunus daigus, augintus vazonėliuose. Po pasodinimo būtina mulčiuoti pušų spygliais ar žieve.

Labai nemėgsta persodinimo, nes turi jautrią šaknų sistemą. Būtina iškart parinkti nuolatinę vietą.

Tręšti nereikia ir nepatartina. Augalas pritaikytas augti labai skurdžiose sąlygose.

Genėti nereikia. Augalas pats formuoja tankų kilimą.

Yra visiškai atspari šalčiui ir nereikalauja jokio paruošimo žiemai.

Gerai įsišaknijęs augalas yra labai atsparus sausrai. Laistyti reikia tik jaunus, ką tik pasodintus augalus, kol prigyja, naudojant minkštą vandenį.

Dauginimas sudėtingas. Galima dauginti atlankomis, auginiais vasarą arba sėklomis (reikalinga sudėtinga stratifikacija).

Atspari ligoms, jei auga tinkamomis, rūgščiomis ir sausomis sąlygomis. Šlapioje dirvoje gali pūti šaknys.

Sodinukų galima įsigyti medelynuose, auginančiuose erikinius (viržinius) ar specifinius laukinius augalus.

Tai puikus kiliminis augalas sausiems, skurdiems, rūgštiems šlaitams ar pušyno tipo gėlynams apželdinti, kur kiti augalai skurstų.