Azijinis vėdrynas (Ranunculus asiaticus)

Azijinis vėdrynas (lot. Ranunculus asiaticus) - tai augalas, auginamas dėl savo įspūdingų, pilnavidurių, į rožes ar bijūnus panašių žiedų. Žiedai būna įvairiausių ryškių spalvų. Tai lepus augalas, auginamas iš mažų, sausų šakniagumbių. Puikiai tinka skynimui. Visos dalys nuodingos.

Gumbai anksti pavasarį (kovo-balandžio mėn.) 2-3 valandas mirkomi drungname vandenyje, kol išbrinksta. Tada sodinami į vazonėlius ir laikomi šviesiai, vėsiai. Į lauką sodinami gegužės mėn., 5-8 cm gyliu, "piršteliais" į apačią.

Visų šių prabangių veislių sodinimas reikalauja specifinio pasiruošimo, nes sausi, į aštuonkojus panašūs gumbeliai iš pradžių yra kieti ir trapios būklės. Prieš sodinant juos būtina išmirkyti drungname vandenyje apie tris ar keturias valandas, kol jie prisigers drėgmės ir taps pastebimai putlūs. Kasant duobutes atvirame grunte ar šiltnamyje, svarbu laikytis vienos griežtos taisyklės: gumbelio kojytės turi būti nukreiptos žemyn, o gylis neturėtų viršyti penkių centimetrų. Šiaurės Karolinos valstijos universitetas įspėja, kad vėdrynų gumbeliai labai greitai pūva per drėgnoje dirvoje, todėl idealus drenažas yra absoliučiai būtinas sėkmingam startui. Mūsų klimate geriausias laikas perkelti išmirkytus gumbelius į atvirą gruntą yra balandžio pabaiga, kai žemė pakankamai įšyla ir nebegresia stiprios šalnos.

Nėra persodinamas.

Pradėjus augti, tręšiama kas 2 savaites trąšomis žydinčioms gėlėms.

Šalinami peržydėję žiedai.

Ar vėdrynus reikia iškasti žiemai? 

Mūsų atšiauraus klimato sąlygomis visų azijinių vėdrynų gumbelius būtina iškasti, nes jie neatlaiko lietuviškų šalčių ir gilaus įšalo. Vasaros pradžioje, kai antžeminė augalo dalis visiškai nudžiūsta ir pagelsta, gumbelius reikia atsargiai ištraukti iš žemės, stengiantis nepažeisti jų gležnų kojyčių. Iškastus gumbelius būtina gerai išdžiovinti gerai vėdinamoje, sausoje vietoje, kad neliktų jokių drėgmės likučių, galinčių sukelti pelėsį. Per žiemą juos geriausia laikyti sausose pjuvenose arba durpėse, vėsioje, bet visiškai neužšąlančioje patalpoje, kur temperatūra laikosi apie dešimt laipsnių šilumos. Pavasarį, prieš naują sodinimą, šiuos peržiemojusius ir perdžiūvusius gumbelius vėl reikės atgaivinti drungname vandenyje.

Šiems pavasario pranašams reikalinga gausi, bet išsklaidyta šviesa, todėl parinkite pačią šviesiausią, tačiau nuo vidurdienio kaitros apsaugotą sodo vietą. Pavėsyje 'Tecolote' ar 'Elegance' stiebai greitai ištįsta, pasidaro trapūs, o jų prabangūs, pilnaviduriai žiedynai praranda savo įspūdingą dydį bei formą. Laistymas turi būti nuolatinis, bet labai saikingas: liekite žemę tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis pradžiūsta, stengiantis nesušlapinti pačios lapijos. Žydėjimo metu drėgmės ir maisto medžiagų poreikis smarkiai išauga, todėl rekomenduojama augalus kas dvi savaites patręšti kompleksinėmis, kalio turinčiomis trąšomis. Vasaros pradžioje, kai lapai pradeda natūraliai gelsti ir džiūti, laistymą būtina visiškai nutraukti, ruošiant gumbelius ramybės periodui ir apsaugant juos nuo šaknų puvinio.

Dauginamas dalijant šakniagumbius rudenį.

Nors modernios vėdrynų veislės yra kruopščiai atrinktos dėl atsparumo, drėgmės perteklius išlieka didžiausias ir pavojingiausias jų priešas pavasariškoje klimato zonoje. Ypač kritiškas yra ankstyvasis dygimo periodas, kai užsistovėjęs vanduo šaknų zonoje sukelia greitą ir visiškai negrįžtamą gumbelių puvimą dar po žeme. Šiltomis, bet lietingomis dienomis jūsų augalus gali užpulti miltligė arba pilkasis puvinys, kuris pirmiausia pažeidžia lapus, o vėliau persimeta ir į jautrius žiedpumpurius. Norint išvengti šių negandų, būtina nuolat stebėti dirvos būklę, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp kerų ir laiku pašalinti visus džiūstančius ar pažeistus lapus. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami patys dažniausi iššūkiai ir jų patikrinti sprendimo būdai, puikiai tinkantys visoms keturioms elitinėms veislėms.

• Šaknų puvinys

Užmirkusi žemė pavasarį. Gerinti drenažą ir riboti laistymą.

• Miltligė ant lapų

Prasta oro cirkuliacija. Purkšti fungicidais ir retinti kerus.

• Nėra žiedų

Trūksta saulės šviesos. Persodinti augalą į saulėtą vietą.

Šakniagumbių pavasarį galima įsigyti gėlių parduotuvėse, sodo prekių centruose.

Kurią veislę geriausia rinktis pradedančiajam sodininkui? 

Pradedantiesiems gėlininkams geriausiai tinka laiko patikrinta 'Tecolote' serija, kuri išsiskiria didžiausiu atsparumu lauko sąlygoms ir mažesniu reiklumu šilumai. Ši veislė sukuria tvirtus stiebus ir formuoja labai stambius gumbus, kuriuos lengviau išlaikyti per žiemą namų sąlygomis. Jei jūsų tikslas yra skinti gėles puokštėms, 'Elegance' taip pat yra puikus pasirinkimas, nes ji sukurta taip, kad atleistų nedideles priežiūros klaidas, išlaikant didelį produktyvumą. 'Cloni Success' ir 'Pon-Pon' veislės yra brangesnės ir šiek tiek lepesnės, todėl jas geriau auginti įgijus bent minimalios patirties su šiais gumbiniais augalais. Visos šios veislės atsidėkos puikiu derliumi, jei neperlaistysite jų pačioje augimo pradžioje.

Kuo skiriasi 'Cloni Success' ir 'Pon-Pon' linijos? 

'Cloni Success' yra laboratorijoje in vitro būdu padauginti augalai, kurie garantuoja šimtaprocentinį genetinį grynumą, ligų nebuvimą ir formuojasi į gigantiškus, tobulai apvalius žiedus. Tai pati prabangiausia vėdrynų linija, kurią dažniausiai renkasi profesionalūs vestuvių floristai dėl neįtikėtino žiedlapio tankio ir ilgaamžiškumo vazoje. Tuo tarpu 'Pon-Pon' linija yra selekcijos stebuklas, pasižymintis unikalia, garbanota ar net susišiaušusia žiedlapių struktūra, kuri suteikia žiedui papildomos apimties ir tekstūros. Šios serijos žiedai dažnai būna dvispalviai, su ryškiu žaliu viduriuku, kuris palaipsniui išsiskleidžia į pilnavidurį, pūkuotą bumbulą. Nors abi šios linijos reikalauja atidesnio požiūrio į tręšimą, jų sukuriamas vizualinis efektas sode ar puokštėje yra tiesiog neprilygstamas.