Hiacintas (lot. Hyacinthus)

Hiacintas (lot. Hyacinthus) - tai pavasarinė svogūninė gėlė, visų pirma vertinama dėl savo svaiginančiai stipraus ir malonaus aromato bei tankių, į kekes sutelktų žiedynų. Dažniausiai auginami rytinio hiacinto (Hyacinthus orientalis) hibridai. Žiedų spalvos - nuo baltos, kreminės, geltonos iki rožinės, raudonos, alyvinės, mėlynos ir sodriai violetinės. Hiacintai puikiai tinka gėlynams, apvadams, auginimui vazonuose ir pražydinimui žiemą.

Hiacintų svogūnėliai sodinami rudenį, rugsėjo pabaigoje - spalio mėnesį.

• Sodinama maždaug 12-15 cm gylyje (trys svogūnėlio aukščiai).
• Tarp svogūnėlių paliekama 15-20 cm.
• Į duobutės dugną naudinga įberti sluoksnį smėlio. Tai pagerina drenažą ir apsaugo svogūnėlio pagrindą nuo puvimo.

Lauke auginamus hiacintus rekomenduojama iškasti kasmet. Tai daroma birželio pabaigoje - liepos pradžioje, kai lapai pradeda gelsti, bet dar nėra visiškai nudžiūvę.

• Iškastus svogūnėlius apdžiovinkite, nuvalykite žemes ir senas šaknis.
• Atskirkite dukterinius svogūnėlius.
• Laikykite sausoje, šiltoje (pirmą mėnesį apie 25°C, vėliau apie 17°C), gerai vėdinamoje vietoje iki sodinimo rudenį. Kasmetinis iškasimas reikalingas gausesniam žydėjimui.

Hiacintai yra reiklūs maisto medžiagoms, todėl juos reikia tręšti kelis kartus per sezoną.

• Pirmas tręšimas - anksti pavasarį, pasirodžius daigams, tręšiama azoto trąšomis.
• Antras tręšimas - pasirodžius žiedpumpuriams, tręšiama kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu.
• Trečias tręšimas - po žydėjimo, tręšiama kalio-fosforo trąšomis. Tai padeda svogūnėliui sustiprėti.

Po žydėjimo, kai žiedynas nuvysta, jį reikia nukirpti. Tai daroma tam, kad augalas neeikvotų energijos sėklų brandinimui. Lapai paliekami, kol patys visiškai nenugels ir nenudžius. Nupjovus lapus per anksti, svogūnėlis negaus pakankamai maisto medžiagų, susilpnės ir kitais metais gali nežydėti arba žydėti skurdžiai.

Pasodintus hiacintus rudenį, prieš prasidedant didesniems šalčiams, rekomenduojama mulčiuoti. Tai apsaugo juos nuo staigių temperatūros svyravimų ir gilaus įšalo.

• Uždenkite sodinimo vietą 5-10 cm storio durpių, sausų lapų ar eglišakių sluoksniu.
• Pavasarį, nutirpus sniegui, mulčią atsargiai nuimkite.

Hiacintams reikia drėgmės pavasarį, aktyvaus augimo ir žydėjimo metu. Jei pavasaris sausas, juos reikia laistyti. Dirva turi būti drėgna, bet ne šlapia. Po žydėjimo laistoma mažiau. Svarbu vengti vandens patekimo ant žiedų ir į lapų skrotelę, nes tai gali sukelti puvinius.

Hiacintai dauginami dukteriniais svogūnėliais. Per vasaros laikymą nuo motininio svogūno atsiskiria 1-4 (kartais daugiau) maži svogūnėliai. Jie rudenį sodinami atskirai į daigyną. Tokie svogūnėliai pražysta po 2-3 metų. Pramoninėje gėlininkystėje taikomi ir specialūs dauginimo būdai (pvz., dugnelio įpjovimas), bet jie sudėtingesni.

Dažniausia hiacintų problema - grybinės ir bakterinės ligos, sukeliančios puvinius.

Geltonasis bakterinis puvinys

Pažeisti svogūnėliai virsta gleivėta, nemalonaus kvapo mase. Tai nepagydoma liga. Svarbi prevencija - sodinti tik sveikus svogūnėlius, neperlaistyti, neauginti toje pačioje vietoje kelis metus.

Kiti puviniai

Atsiranda dėl per didelės drėgmės.

Hiacintų svogūnėlių galima įsigyti visose sodo prekių parduotuvėse rudenį. Pavasarį prekybos centruose gausu pražydintų hiacintų vazonėliuose. Tokį nužydėjusį hiacintą galima išsaugoti ir rudenį pasodinti į gėlyną.

Dirginanti oda

Hiacintų svogūnėliai gali dirginti odą, todėl dirbant su jais rekomenduojama mūvėti pirštines.

Pražydinimas žiemą

Hiacintai yra vienos populiariausių gėlių, pražydinamų Kalėdoms ar kitoms žiemos šventėms. Tam reikalingas specialus svogūnėlių paruošimas (šaldymas).