Margutė (lot. Fritillaria)

Margutė (lot. Fritillaria) – tai lelijinių šeimos svogūninė gėlė, išsiskirianti originaliais, varpelio formos, dažnai žemyn svyrančiais žiedais. Gentyje yra labai įvairių augalų: nuo didingų imperatoriškųjų margučių (F. imperialis) su žiedų karūna stiebo viršūnėje, iki kuklių ir elegantiškų miškinių margučių (F. meleagris), kurių žiedlapiai išmarginti šachmatų lentos raštu. Dėl savo įvairovės ir išskirtinumo margutės yra vertinamos gėlininkų.

Margučių svogūnėliai sodinami rudenį, nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio.

• Sodinimo gylis: Paprastai sodinama trijų svogūnėlių aukščių gylyje. Smulkesnes margutes pakanka sodinti 8-10 cm gylyje, o stambias imperatoriškąsias – 20-25 cm gylyje.
• Svarbi taisyklė imperatoriškosioms margutėms: Jų svogūnėliai turi įdubą, kurioje kaupiasi vanduo, todėl sodinami šiek tiek pavertus šonu, kad būtų išvengta puvimo.
• Atstumai: Tarp smulkių margučių paliekamas 10-15 cm atstumas, tarp stambių – 25-30 cm.

Margutės vienoje vietoje gali augti 3-5 metus. Kai kerelis sutankėja ir žydėjimas susilpnėja, jas reikia persodinti. Tai daroma vasarą, augalų ramybės periodu, kai lapai visiškai nudžiūsta.

• Atsargiai iškaskite svogūnėlių lizdą.
• Atskirkite dukterinius svogūnėlius.
• Iki sodinimo rudenį laikykite sausoje, vėsioje ir gerai vėdinamoje vietoje.

Tręšiama pavasarį, vegetacijos pradžioje, kai augalai pradeda lįsti iš žemės.

• Tinka kompleksinės trąšos, skirtos svogūninėms gėlėms, kuriose vyrauja fosforas (P) ir kalis (K).
• Venkite trąšų su dideliu azoto (N) kiekiu, nes tai skatins lapijos augimą, o ne žydėjimą.
• Galima naudoti ir organines trąšas, pavyzdžiui, gerai perpuvusį kompostą.

Margutėms specialus genėjimas nereikalingas. Svarbiausia taisyklė – leisti lapams natūraliai nugelsti ir nudžiūti. Šiame procese svogūnėlis kaupia maisto medžiagas kitiems metams. Nupjovus lapus per anksti, augalas susilpnės ir kitais metais gali nežydėti. Nužydėjusius žiedkočius galima nupjauti, jei nenorite, kad brandintų sėklas.

Dauguma margučių yra atsparios šalčiui ir joms nereikia specialios dangos. Tačiau esant labai šaltai, besniegei žiemai, ypač jautresnes veisles, naudinga mulčiuoti.

• Sodinimo vietą rudenį (spalio pabaigoje - lapkritį) uždenkite 5-10 cm storio durpių, komposto ar sausų lapų sluoksniu.
• Pavasarį, nutirpus sniegui, mulčią atsargiai nuimkite.

Margutes reikia laistyti saikingai pavasarį, aktyvios vegetacijos ir žydėjimo metu, ypač jei trūksta lietaus. Po žydėjimo, kai lapai pradeda gelsti, laistymas retinamas ir galiausiai visai nutraukiamas. Vasarą, ramybės periodu, dirva turi būti sausa. Per didelė drėgmė šiuo laikotarpiu yra pagrindinė svogūnėlių puvimo priežastis.

Margutės dauginamos dukteriniais svogūnėliais arba sėklomis.

• Dukteriniais svogūnėliais: Tai lengviausias ir greičiausias būdas. Persodinant, nuo motininio svogūno atskiriami mažesni svogūnėliai ir pasodinami atskirai. Jie pražysta po 1-3 metų.
• Sėklomis: Tai ilgas ir sudėtingas procesas. Sėklos sėjamos rudenį į dėžutes. Daigai pasirodo pavasarį. Iš sėklų išaugintos margutės pražysta tik po 5-7 metų.

Dažniausiai margutes puola lelijinis lapgraužis ir vargina svogūnėlių puvinys.

• Lelijinis lapgraužis: Tai ryškiai raudonas vabalas, kuris pavasarį gali visiškai nugraužti margučių (ypač imperatoriškųjų) lapus ir žiedus. Vabalus ir jų lervas reikia rinkti rankomis arba naudoti insekticidus.
• Svogūnėlių puvinys: Atsiranda dėl per didelės drėgmės ir prasto drenažo. Pažeisti svogūnėliai suminkštėja, supūva. Prevencijai svarbu sodinti į laidžią dirvą.

Margučių svogūnėlių galima įsigyti sodo prekių centruose, specializuotose parduotuvėse ir internetu. Prekyboje jie pasirodo vasaros pabaigoje ir rudenį. Rinkitės tik sveikus, kietus, nepažeistus svogūnėlius.

Kodėl nežydi imperatoriškoji margutė? Priežastys gali būti kelios: per sekliai pasodintas svogūnėlis, per didelis pavėsis, maisto medžiagų trūkumas, per anksti nupjauti lapai praėjusiais metais arba per jaunas svogūnėlis.

Specifinis kvapas: Imperatoriškųjų margučių svogūnėliai ir visas augalas skleidžia specifinį, aštroką kvapą, kuris, manoma, atbaido kurmius ir pelėnus.