Mėlynasis žvirgždulis (Trachelium caeruleum)

Mėlynasis žvirgždulis (lot. Trachelium caeruleum) yra išties išskirtinis ir labai puošnus augalas, kilęs iš saulėtų Viduržemio jūros regionų. Ši gėlė labiausiai vertinama dėl savo milžiniškų, purių, skėčio formos žiedynų, kurie atrodo lyg lengvi, spalvoti debesėliai. Kiekvienas žiedynas yra sudarytas iš tūkstančių smulkių, vamzdiškų žiedelių su išsikišusiomis piestelėmis, sukuriančiomis tą ypatingą purumo įspūdį. Lietuvoje šis augalas dažniausiai auginamas kaip vienmetė vasaros gėlė, nors savo prigimtimi jis yra daugiametis, tik neatsparus mūsų atšiaurioms žiemoms. Žvirgždulis yra itin mėgstamas floristų ir puikiai tinka skynimui, nes vazoje išsilaiko labai ilgai ir suteikia puokštėms neįprastos tekstūros bei apimties.

Pateikiami 5 praktiniai patarimai, žiemojimo instrukcija ir problemų sprendimai: Mėlynojo žvirgždulio priežiūra, 5 praktiniai patarimai

Kadangi žvirgždulis auga gana lėtai, jo sėklas geriausia sėti labai anksti pavasarį, dažniausiai vasario arba kovo mėnesiais. Sėklos yra itin smulkios, todėl jas reikia sėti paviršiuje, neužberiant žemėmis, nes dygimui būtina šviesa. Daigyklas rekomenduojama uždengti plėvele ar stiklu, kad būtų palaikoma nuolatinė drėgmė ir šiluma. Į atvirą gruntą lauke paaugintus daigelius galima sodinti tik gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, kai visiškai praeina vėlyvųjų pavasario šalnų pavojus. Pasodinus į nuolatinę vietą, augalus būtina gerai palaistyti ir prižiūrėti, kol jie tvirtai įsišaknys naujoje dirvoje.

Auginant žvirgždulį lauke kaip vienmetį augalą, jo persodinti sezono metu paprastai nereikia. Jei augalą auginate dideliame vazone terasoje ir norite jį išlaikyti per žiemą, rudenį galite jį atsargiai perkelti į šviežią substratą. Tokiu atveju persodinimas atliekamas prieš pat įnešant augalą į patalpą žiemojimui. Iškasant kerą svarbu nepažeisti smulkių šaknelių ir naudoti lengvą, durpinį substratą, sumaišytą su agroperlitu. Pavasarį peržiemojusį augalą taip pat galima padalinti ir persodinti į naujus vazonus, kad jis turėtų erdvės naujiems ūgliams auginti.

Gausiam ir ilgam žydėjimui šiam augalui reikia nemažai maisto medžiagų viso sezono metu. Praėjus porai savaičių po daigų pasodinimo į atvirą gruntą ar vazonus, galima pradėti reguliarų tręšimą. Geriausia naudoti kompleksines skystas trąšas, skirtas žydintiems augalams, kuriose yra didesnis kalio ir fosforo kiekis. Tręšti rekomenduojama kas dvi savaites, laistant augalus tiesiai po šaknimis, kad nenudegtų lapai. Jei žemė itin skurdi, pavasarį prieš sodinimą į ją verta įmaišyti gerai perpuvusio komposto arba ilgalaikio poveikio granuliuotų trąšų.

Reguliarus žvirgždulio genėjimas ir valymas padeda išlaikyti augalą dekoratyvų iki pat vėlyvo rudens. Svarbiausia priežiūros dalis yra nuolat karpyti peržydėjusius ir parudavusius žiedynus, kerpant juos iki pat pirmo stipraus lapo. Tai ne tik pagerina estetinį vaizdą, bet ir skatina augalą leisti naujus šoninius ūglius su papildomais žiedpumpuriais. Jei augalas auginamas skintoms gėlėms, žiedynstiebius reikia pjauti anksti ryte, kai ant augalo dar yra rasa. Rudenį, atšalus orams ir žydėjimui visiškai pasibaigus, lauke likę augalai paprastai nuraunami ir kompostuojami.

Lietuvos klimato sąlygomis žvirgždulis lauke peržiemoti negali, nes žūsta esant net ir nedideliam šaltukui. Norint augalą išsaugoti kitiems metams, prieš prasidedant pirmosioms rudeninėms šalnoms jį būtina įnešti į patalpą. Žiemojimui geriausiai tinka šviesi, vėsi vieta, kurioje temperatūra laikosi apie 10-15 laipsnių šilumos, pavyzdžiui, įstiklinta lodžija ar šviesus rūsio langas. Žiemos ramybės periodu laistymą reikia smarkiai sumažinti, vandenį pilant tik tada, kai žemė vazone visiškai išdžiūsta. Atėjus pavasariui, augalą reikėtų perkelti į šiltesnę vietą, pradėti gausiau laistyti ir ruošti naujam sezonui.

Žvirgžduliams reikalingas nuolatinis, tolygus drėgmės palaikymas dirvoje, ypač karštomis ir sausomis vasaros dienomis. Nors augalas mėgsta vandenį, žemė jokiu būdu neturi tapti klampi ir užmirkusi, nes tai greitai sukels šaknų puvinį. Laistyti geriausia rytais arba vakarop, vandenį pilant tiesiai ant žemės ir stengiantis nesušlapinti tankių žiedynų. Jei augalas auginamas vazone balkone ar terasoje, jį karštomis dienomis gali tekti laistyti net ir kasdien. Paviršiaus mulčiavimas smulkia žieve ar durpėmis puikiai padeda sulaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo perkaitimo.

Dažniausias ir paprasčiausias žvirgždulių dauginimo būdas yra sėklomis, kurios pasižymi gana geru daigumu. Sėjant patalpoje žiemą, daigeliai vystosi lėtai, todėl prireiks kantrybės ir gero papildomo apšvietimo, kad jie neištįstų. Daugiamečius, patalpose peržiemojusius krūmus pavasarį galima lengvai padauginti dalijant kerą į kelias dalis. Padalinti augalai prigyja labai greitai ir žiedus krauna kur kas anksčiau nei iš sėklų išauginti sėjinukai. Taip pat vasaros pradžioje galima bandyti įšaknydinti žaliuosius stiebų auginius, naudojant šaknijimosi hormonus ir palaikant didelę drėgmę šiltnamiuke.

Apskritai žvirgždulis yra gana atsparus įvairioms sodo ligoms ir kenkėjams, jei tik auga jam tinkamose sąlygose. Pagrindinės problemos dažniausiai kyla dėl netinkamo laistymo - perlaistytus augalus labai greitai užpuola šaknų ar stiebo puvinys. Šiltą ir drėgną vasarą, esant prastai oro cirkuliacijai, lapus gali pažeisti miltligė, kuri pasireiškia pilkšvu apnašu. Iš kenkėjų kartais pastebimi amarai arba baltasparniai, ypač jei augalas pavasarį ilgiau laikomas šiltnamyje. Pasirodžius kenkėjams, rekomenduojama augalą nupurkšti žaliojo muilo tirpalu arba atitinkamais insekticidais.

Žvirgždulio sėklų galima įsigyti didžiosiose sėklų ir sodo prekių parduotuvėse žiemos pabaigoje ir pavasarį. Gegužės mėnesį turguose ar medelynuose dažnai galima rasti jau paaugintų ir netgi žydėti pradedančių šios gėlės daigų. Renkantis daigus, būtina atkreipti dėmesį į jų lapiją - ji turi būti sodriai žalia, be jokių geltonų ar rudų dėmių. Taip pat venkite labai išstypusių augalų mažais vazonėliais, nes tokie daigai atvirame grunte gali labai ilgai skursti ir vargti. Populiariausios yra mėlynais žiedais žydinčios veislės, tačiau galima rasti ir baltažiedžių variacijų.

Šis augalas yra tikras atradimas tiems, kas mėgsta patys kurti floristines kompozicijas namuose. Žvirgždulio žiedynai puikiai dera su stambiažiedėmis gėlėmis, tokiomis kaip rožės, jurginai ar kardeliai, suteikdami puokštėms purumo. Sode šie augalai yra tikras magnetas naudingiems vabzdžiams - jų žiedus nuolat lanko bitės, kamanės ir spalvingi drugeliai. Norint maksimalaus estetinio efekto gėlyne, žvirgždulius geriausia sodinti didesnėmis grupelėmis, o ne po vieną augalą. Be to, jie puikiai auga ne tik grunte, bet ir dideliuose vazonuose ar konteineriuose kartu su kitomis vasarinėmis gėlėmis.