Miškinė lelija (Lilium martagon)

Miškinė lelija (lot. Lilium martagon) - tai elegantiška, Lietuvoje natūraliai paplitusi, bet saugoma miško gėlė. Išsiskiria savo menturiais (aukštais) išsidėsčiusiais lapais ir žiedais. Žiedai nedideli, turbano formos (stipriai atgal užsirietusiais žiedlapiais), purpurinės-alyvinės spalvos su tamsiomis dėmelėmis. Turi specifinį kvapą. Žydi vasaros pradžioje.

Sodinama rudenį, 10-15 cm gyliu, pavėsingoje, humusingoje vietoje. Gali būti auginama iš sėklų, bet pražysta tik po 5-7 metų.

Labai nemėgsta persodinimo. Vienoje vietoje gali augti dešimtmečius. Jei būtina, persodinama rudenį.

Tręšti nereikia. Pakanka organinių medžiagų dirvoje.

Po žydėjimo stiebas paliekamas, kol nudžiūsta.

Yra visiškai atspari šalčiui.

Mėgsta drėgną dirvą pavasarį, bet vasarą pakenčia sausrą.

Dauginasi sėklomis ir labai lėtai - dukteriniais svogūnėliais.

Labai atspari ligoms. Gali pulti lelijinis lapgraužis.

Lauke skinti ir kasti draudžiama. Kultūrinių formų ('Album' - balta) svogūnėlių galima įsigyti specializuotuose medelynuose.

Puikus pasirinkimas natūralistiniams, miško sodo tipo gėlynams. Visos dalys nuodingos katėms.