Paprastasis kukurūzas

Paprastasis kukurūzas (lot. Zea mays) - tai aukštas, vienametis varpinių šeimos augalas, auginamas dėl valgomų burbuolių. Tai vienanamis augalas: vyriški žiedai (šluotelės) susidaro viršūnėje, o moteriški (burbuolės) - lapų pažastyse. Geresniam apsidulkinimui kukurūzus reikia auginti ne viena eile, o bent kelių eilių grupe (kvadratu).

Kada sėti?

Kukurūzai yra šilumamėgiai augalai, todėl sėją reikėtų pradėti tik dirvožemiui 10 cm gylyje įšilus bent iki 10-12 °C. Optimalus sėjos laikas Lietuvoje dažniausiai būna balandžio pabaigoje - gegužės mėnesį. Nors jauni daigeliai gali ištverti nedideles pavasarines šalnas (iki -3 °C), per ankstyva sėja vėsioje ir drėgnoje dirvoje gali lemti prastą sėklų dygimą ir didesnę ligų riziką.

Dirvožemio paruošimas:

• Rinkitės saulėtą, nuo stiprių vėjų apsaugotą vietą.
• Geriausiai tinka puri, laidi orui ir turtinga maisto medžiagų dirva – priesmėlis arba lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis. Kukurūzai nemėgsta užmirkusių, sunkių molio dirvožemių.
• Optimalus dirvožemio pH yra 6,0–7,0. Jei dirva per rūgšti, rudenį arba anksti pavasarį ją reikėtų pakalkinti.

Sėjos eiga:

1. Sėjos gylis priklauso nuo dirvožemio tipo ir drėgmės. Lengvesnėse, sausesnėse dirvose sėklas berkite 5-6 cm gyliu. Sunkiame priemolyje ar esant vėsesniems orams, sėkite sekliau - 3-5 cm gylyje.
2. Siekiant užtikrinti gerą apdulkinimą ir pakankamą erdvę augalams, kukurūzus rekomenduojama sėti ne pavienėmis eilėmis, o bent 3-4 eilučių blokais.
   • Tarp eilių palikite 60-75 cm tarpus.
   • Tarp augalų eilėje išlaikykite 20-25 cm atstumą.
3. Daiginimas palankiomis sąlygomis sėklos sudygsta per 5-10 dienų.

Kaip ravėti?

Kol kukurūzai maži, svarbu reguliariai purenti tarpueilius ir naikinti piktžoles, kurios konkuruoja dėl maisto medžiagų, vandens ir šviesos. Vėliau, kai augalai sustiprėja ir sukuria šešėlį, piktžolių augimas natūraliai sulėtėja.

Nėra persodinamas.

Kukurūzai yra reiklūs maisto medžiagoms, ypač azotui (N), fosforui (P) ir kaliui (K).

Pagrindinis tręšimas (prieš sėją)

Prieš sėją į dirvą įterpkite fosforo ir kalio trąšų. Taip pat galima atiduoti apie 70% reikiamos metinės azoto normos.

Papildomas tręšimas

Likusius 30% azoto trąšų reikėtų išberti, kai augalai pasiekia 3-4 lapelių tarpsnį. Tai skatins spartų augimą.

Trąšų tipai

Galima naudoti tiek mineralines kompleksines trąšas, tiek organines (gerai perpuvusį kompostą, mėšlą). Optimaliam tręšimo planui sudaryti rekomenduojama atlikti dirvožemio tyrimus.

Genėti nereikia. Kartais šalinamos šoninės atžalos, bet tai nėra būtina.

Žiemoja sėklomis.

Nors kukurūzai gana neblogai ištveria sausras, kritiniais augimo tarpsniais - intensyviai augant stiebui ir formuojantis burbuolėms - drėgmės trūkumas gali ženkliai sumažinti derlių. Laistykite gausiai, bet retai, kad sudrėktų gilesni dirvožemio sluoksniai.

Dauginasi sėklomis.

Dažniausios kukurūzų ligos

Kukurūzų dryžligė (Šiaurinė lapų degligė)

Ant lapų atsiranda didelės, verpstės formos, pilkšvai rudos dėmės. Ligai plintant, lapai nudžiūsta. Ką daryti? Sėjomaina, atsparių veislių pasirinkimas. Pasirodžius pirmiesiems simptomams, galima naudoti fungicidus, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų: azoksistrobinas, propikonazolas.

Fuzarioziniai burbuolių ir stiebų puviniai

Ant burbuolių atsiranda rausvas ar balkšvas pelėsis, grūdai tampa netinkami vartojimui. Stiebo vidus ties pamatu papūva, augalas lengvai lūžta. Ką daryti? Sėjomaina, augalinių liekanų naikinimas, subalansuotas tręšimas. Venkite mechaninių augalų pažeidimų.

Pūslėtosios kūlės

Ant įvairių augalo dalių (burbuolių, stiebų, lapų) susidaro pilkšvai baltos, vėliau pajuoduojančios pūslės, pilnos juodų sporų. Ką daryti? Sėjomaina, pažeistų augalų dalių pašalinimas ir sunaikinimas (nedėti į kompostą). Venkite augalų pažeidimų.

Pagrindiniai kukurūzų kenkėjai

Spragšiai (vielakirminai)

Lervos pažeidžia sėklas, daigus ir šaknis, dėl ko pasėlis išretėja. Ką daryti? Gilus rudeninis dirvos arimas, sėjomaina. Sėklas galima apdoroti beicais.

Kukurūzinis ugniukas

Vikšrai įsigraužia į stiebus ir burbuoles, išėda takus. Pažeisti stiebai lūžta, burbuolės būna užterštos. Ką daryti? Augalinių liekanų smulkinimas ir gilus užarimas rudenį. Biologinė priemonė - grobuoniškų vabzdžių Trichogrammaišleidimas kiaušinėlių dėjimo metu. Iš cheminių preparatų registruoti insekticidai su lambda-cihalotrinu.

Vakarinis lapgraužis (šakninukas)

Lervos minta kukurūzų šaknimis, todėl augalai praranda stabilumą, išvirsta. Suaugę vabalai graužia lapus ir burbuolių siūlus. Svarbiausia prevencijos priemonė - sėjomaina (neauginti kukurūzų toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės).

Švedinė muselė

Lervos įsigraužia į jaunų daigų stiebelius ir pažeidžia augimo kūgelį, dėl ko centrinis lapas pagelsta ir nudžiūsta. Ką daryti? Ankstyva sėja į gerai paruoštą dirvą, kad augalai greičiau sustiprėtų. Efektyvi priemonė - sėklų apdorojimas insekticidiniais beicais.

Įvairių, ypač saldžiųjų, veislių sėklų galima įsigyti visose sėklų parduotuvėse.

Burbuolės skinamos, kai siūlai viršūnėje paruduoja ir nudžiūsta, o grūdai pasiekia "pieninę brandą" (pradūrus ištrykšta pieniškos sultys).

Kodėl mano kukurūzų sėklos nesudygo arba dygsta labai lėtai?

Greičiausiai, pasėjote per anksti, į per šaltą dirvą.

• Klaida - sėti kukurūzus balandžio mėnesį, kai dirvožemis dar nėra pakankamai įšilęs.
• Kukurūzų sėklos dygsta tik tada, kai dirvos temperatūra 10 cm gylyje pasiekia bent 10-12 °C. Šaltoje ir drėgnoje žemėje sėklos gali tiesiog supūti.
• Būkite kantrūs. Sėkite kukurūzus gegužės mėnesį, kai dirva jau stabiliai įšilusi. Taip užtikrinsite greitą ir tolygų daigumą.

Kodėl mano kukurūzų burbuolėse tiek mažai grūdų arba jos pusiau tuščios?

Dėl prasto apdulkinimo. Tikėtina, kad pasodinote kukurūzus viena ilga eile.

• Kukurūzus apdulkina vėjas. Žiedadulkės nuo vyriškų žiedų (šluotelių viršūnėje) turi nukristi ant moteriškų žiedų (besiformuojančių burbuolių siūlelių). Kai kukurūzai auga vienoje eilėje, vėjas dažniausiai nupučia žiedadulkes šalin, o ne ant kaimyninių augalų.
• Visada sodinkite kukurūzus bloku, t. y., bent 3-4 trumpesnėmis eilėmis vieni šalia kitų. Toks išdėstymas ženkliai padidina sėkmingo apdulkinimo tikimybę.

Kodėl mano kukurūzai auga lėtai, o jų lapai, ypač apatiniai, pageltę?

Augalams trūksta maisto medžiagų, greičiausiai - azoto.

• Kukurūzai yra labai „ėdrūs“ augalai, reikalaujantys daug maisto medžiagų, ypač azoto, intensyvaus augimo laikotarpiu. Azoto trūkumą pirmiausia parodo geltonuojantys apatiniai lapai (pradedant nuo lapo galiuko, geltonumas plinta V forma link stiebo).
• Prieš sėją gerai patręškite dirvą kompostu ar subalansuotomis mineralinėmis trąšomis. Papildomai patręškite azoto trąšomis, kai augalai turi 3-4 lapelius – tai pats svarbiausias laikas skatinti augimą.

Kodėl mano kukurūzų burbuolės mažos ir neišsivysčiusios?

Greičiausiai dėl per tankaus susodinimo arba drėgmės trūkumo svarbiausiu metu.

• Augalai konkuruoja tarpusavyje dėl saulės šviesos, vandens ir maisto medžiagų. Dėl šios konkurencijos jie neužaugina stiprių stiebų ir didelių burbuolių.
• Laikykitės rekomenduojamų atstumų: 20-25 cm tarp augalų eilėje ir 60-75 cm tarp eilių.
• Drėgmės trūkumas burbuolių formavimosi ir augimo metu yra kritinis. Dėl to burbuolės lieka mažos, o grūdai neužsipildo.
• Užtikrinkite pakankamą laistymą tuo metu, kai kukurūzai išleidžia šluoteles ir burbuolių siūlelius.

Kaip žinoti, kada nuimti derlių? Kodėl mano kukurūzų grūdai kieti ir nesaldūs?

Derlių nuėmėte per vėlai.

• Pernokusių kukurūzų grūduose esantis cukrus virsta krakmolu, todėl jie praranda saldumą, sultingumą ir tampa kieti, miltingi.
• Stebėkite burbuolių siūlelius - kai jie paruduoja ir pradeda džiūti, laikas tikrinti. Atsargiai atidenkite burbuolės viršūnę ir nagu įspauskite vieną grūdą. Jei ištrykšta pieniškai baltos sultys, kukurūzas prinokęs idealiai. Jei sultys skaidrios - dar per anksti. Jei skysčio beveik nėra, o masė tiršta - jau per vėlu.

Kodėl mano kukurūzai išvirsta, o stiebai lūžinėja ties viduriu?

Tikėtina, kad tai kenkėjų (pvz., kukurūzinio ugniuko ar vakarinio lapgraužio lervų) veiklos pasekmė ir sėjomainos nesilaikymas.

• Dirvoje prisikaupia specifinių ligų sukėlėjų ir kenkėjų (pvz., vakarinio lapgraužio lervos pažeidžia šaknis, todėl augalai išvirsta, o kukurūzinio ugniuko vikšrai graužia stiebus iš vidaus, todėl jie lūžta).
• Būtinai taikykite sėjomainą. Neauginkite kukurūzų toje pačioje vietoje bent 3-4 metus. Rudenį giliai suarkite dirvą ir sunaikinkite augalines liekanas - taip sumažinsite žiemojančių kenkėjų populiaciją.