Pelkinis ąžuolas (Quercus palustris)

Pelkinis ąžuolas (lot. Quercus palustris) - tai iš Šiaurės Amerikos kilęs medis. Vertinamas dėl savo taisyklingos, piramidės formos lajos, giliai skiautytų, blizgių lapų ir įspūdingos, ryškiai raudonos rudeninės spalvos. Apatinės šakos svyra žemyn. Auga greitai. Populiarus mieto želdynuose.

Sodinama pavasarį arba rudenį į drėgną, rūgščią dirvą. Jei dirva kalkinga, būtina ją parūgštinti.

Persodinami tik jauni medeliai ramybės periodu.

Tręšti nereikia.

Genėjimas paprastai nėra būtinas. Apatinės svyrančios šakos dažnai paliekamos dėl dekoratyvumo. Jei reikia, genima tik ramybės periodu.

Jaunų medelių kamienus rudenį rekomenduojama apsaugoti nuo graužikų.

Mėgsta drėgmę. Jaunus augalus reikia laistyti reguliariai.

Dauginamas sėklomis (gilėmis).

Dažniausia problema - chlorozė (lapų geltonavimas), jei auga per kalkingoje dirvoje.

Populiarus medis, plačiai prieinamas medelynuose.

Vienas iš ryškiausiai rudenį nusidažančių ąžuolų.