Raudonoji lelija (Lilium bulbiferum)

Raudonoji lelija (lot. Lilium bulbiferum) - tai Lietuvoje natūraliai paplitusi, bet reta ir saugoma lelijų rūšis. Išsiskiria savo dauginimosi būdu - lapų pažastyse formuoja mažus, tamsius svogūnėlius-pumpurus, kurie nukritę įsišaknija. Žiedai dideli, statūs, taurės formos, ryškiai oranžiniai su tamsiomis dėmelėmis. Žydi vasaros pradžioje.

Lelijos sodinamos rudenį, nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos, arba pavasarį. Svogūnėliai sodinami 15-20 cm gyliu (trigubas svogūnėlio aukštis) ir 20-30 cm atstumu vienas nuo kito. Geras drenažas yra būtinas.

Persodinama kas 3-5 metus, kai keras per daug sutankėja. Geriausias laikas - rugpjūčio pabaiga - rugsėjo pradžia.

Tręšiama kelis kartus: pavasarį, pasirodžius daigams, ir prieš žydėjimą, trąšomis svogūninėms gėlėms.

Po žydėjimo nukerpamas tik žiedynas. Stiebą ir lapus būtina palikti, kol jie patys pagels ir nudžius. Vėlai rudenį nupjaunama visa antžeminė dalis.

Nors atspari šalčiui, rudenį naudinga pamulčiuoti durpėmis ar kompostu.

Laistoma reguliariai augimo ir žydėjimo metu. Nepakenčia užmirkimo.

Lengvai dauginasi svogūnėliais-pumpurais, susidarančiais ant stiebo, ir dukteriniais svogūnėliais.

Didžiausias kenkėjas - lelijinis lapgraužis (ryškiai raudonas vabalas), kuris gali visiškai nugraužti lapus ir žiedus. Būtina reguliariai rinkti ir naikinti.

Lauke skinti ir kasti draudžiama. Kultūrinių formų svogūnėlių galima įsigyti medelynuose.

Dėl dauginimosi būdo yra labai lengvai auginama ir platinama sode. Visos dalys nuodingos katėms.