Skimija japoninė (lot. Skimmia japonica)
Skimija japoninė (lot. Skimmia japonica) - tai visžalis, kompaktiškas krūmas. Vertinamas dėl savo odiškų, tamsiai žalių lapų, pavasarį pasirodančių kvapnių, baltų žiedų ir ypač dėl ryškiai raudonų uog...
- Aukštis / Plotis: 80-120 cm / 80-120 cm
- Žydėjimo laikas: Balandis, Gegužė
-
Kategorijos: Krūmai Daugiametės
- Atsparumo zona: 6-8 (reikalinga žiemos danga)
- Vieta: Reikia pusiau pavėsio arba pavėsio, apsaugotos nuo žiemos saulės ir vėjų vietos.
- Dirvožemis: <b>Būtina rūgšti (pH 4.5-5.5), puri, laidi, humusinga dirva.</b> Tinka substratas, skirtas rododendrams ar šilauogėms. Absoliučiai nepakenčia kalkingos dirvos.
- Priežiūros lygis: Vidutinis
Augalo priežiūra
Skimija japoninė (lot. Skimmia japonica) - tai visžalis, kompaktiškas krūmas. Vertinamas dėl savo odiškų, tamsiai žalių lapų, pavasarį pasirodančių kvapnių, baltų žiedų ir ypač dėl ryškiai raudonų uogų, kurios puošia krūmą visą rudenį ir žiemą. Norint turėti uogas, reikia auginti moterišką augalą (pvz., 'Nymans'), o šalia jo - vyrišką (pvz., 'Rubella') kaip apdulkintoją.
Sodinama pavasarį arba ankstyvą rudenį į specialiai paruoštą, rūgščią dirvą. Svarbu parinkti nuo žiemos vėjų ir saulės apsaugotą vietą.
Nemėgsta persodinimo. Jei būtina, persodinama pavasarį, iškasant kuo didesnį šaknų gumulą.
Pavasarį ir po žydėjimo tręšiama specialiomis trąšomis rododendrams arba kitiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams.
Genėti paprastai nereikia, nes augalas natūraliai formuoja gražią, kompaktišką formą. Jei reikia, po žydėjimo galima šiek tiek patrumpinti išsišovusias šakeles.
Atsparumas šalčiui yra ribotas (6 zona), todėl būtina kruopščiai paruošti žiemai.
- Mulčiavimas rudenį šaknų zona storai mulčiuojama pušų žieve, spygliais ar durpėmis.
- Prasidėjus šalčiams, visas krūmas apdengiamas keliais sluoksniais agroplėvelės arba eglišakėmis. Tai apsaugo nuo šalčio ir ypač nuo žieminės saulės, kuri gali nudeginti visžalius lapus.
Mėgsta nuolat drėgną, bet ne šlapią dirvą. Laistoma minkštu, nerūgštintu vandeniu (geriausia - lietaus).
Dauginama pusiau sumedėjusiais auginiais vasarą. Dauginimas yra gana sudėtingas.
Dažniausia problema - chlorozė (lapų geltonavimas), kurią sukelia netinkamas dirvožemio pH (per daug kalkinga dirva).
Galima įsigyti medelynuose, sodo centruose, auginančiuose retesnius, specifinių sąlygų reikalaujančius augalus.
Svarbiausia, ką reikia žinoti - norint uogų, reikia auginti bent du skirtingos lyties augalus. Yra ir savidulkių veislių (pvz., 'Temptation'), bet jos retesnės.