Klivija (lot. Clivia miniata)

Klivija (lot. Clivia miniata) - tai ilgaamžis, tvirtas ir nereiklus kambarinis augalas iš Pietų Afrikos. Vertinama dėl savo tamsiai žalių, plačių, diržo formos lapų, kurie išlieka dekoratyvūs ištisus metus, ir įspūdingų, skėčio formos žiedynų su ryškiai oranžiniais (kartais geltonais) žiedais. Žydi vėlyvą žiemą arba pavasarį.

Auginama vazonuose. Svarbu nepasodinti per giliai - lapų pagrindas turi būti virš žemės.

Klivijos mėgsta ankštus vazonus ir nemėgsta persodinimo. Persodinama labai retai, kas 3-4 metus ar dar rečiau, kai šaknys visiškai užpildo vazoną. Geriausias laikas - po žydėjimo. Persodinant stengiamasi nepažeisti mėsingų šaknų.

Tręšiama nuo pavasario iki rugpjūčio pabaigos, kas 2-3 savaites, trąšomis žydinčioms gėlėms. Rudenį ir žiemą, ramybės periodu, netręšiama.

Genėti nereikia. Šalinami tik peržydėję žiedkočiai ir nudžiūvę lapai.

Norint, kad klivija žydėtų, jai būtinas ramybės periodas.

• Nuo rugsėjo pabaigos maždaug 2-3 mėnesius augalas laikomas vėsiau (10-15°C) ir beveik nelaistomas (tik tiek, kad nesusiraukšlėtų lapai).
• Pasirodžius žiedkočiui, pradedama laistyti gausiau ir perkeliama į šiltesnę vietą.

Laistoma saikingai, kai žemės paviršius išdžiūsta. Vandens perteklių iš lėkštelės būtina išpilti. Ramybės periodu laistoma labai retai.

Dauginama šoninėmis atžalomis, kurios atskiriamos persodinant. Atžala turi turėti bent 4-5 lapus ir savo šaknis. Iš atžalų išauginti augalai pražysta po kelių metų.

Labai atspari ligoms. Kartais gali pulti miltuotieji skydamariai arba skydamariai.

Klivijų galima įsigyti didesniuose sodo centruose, gėlių parduotuvėse.

Kodėl nežydi?

Dažniausia priežastis - nebuvo užtikrintas būtinas vėsus ir sausas ramybės periodas rudenį/žiemą. Taip pat gali būti, kad vazonas per didelis arba augalas per jaunas.