Šventmedis (Clerodendrum thomsoniae)

Tomsono šventmedis (lot. Clerodendrum thomsoniae), dar vadinamas "kraujuojančios širdies vijokliu", yra vijoklinis augalas iš Vakarų Afrikos. Vertinamas dėl savo unikalių, dvispalvių žiedų: iš baltos, pūstos taurelės išlenda ryškiai raudonas žiedas. Žydi gausiai nuo pavasario iki rudens. Galima auginti kaip vijoklį arba genint formuoti kaip krūmą.

Auginamas vazonuose su atrama (lankeliu, grotelėmis) arba kaip svyrantis augalas.

Persodinamas kasmet pavasarį, po genėjimo, į šviežią substratą.

Tręšiama intensyviai aktyvaus augimo ir žydėjimo metu, kas 1-2 savaites, trąšomis žydintiems augalams.

Būtinas stiprus genėjimas.

• Anksti pavasarį (vasario pab. - kovo pr.) visos šakos patrumpinamos perpus ar net daugiau. Tai skatina gausų žydėjimą ant naujų ūglių.
• Po žydėjimo galima patrumpinti per ilgas šakas.

Būtinas vėsus (12-15°C) ramybės periodas žiemą. Laikoma šviesioje vietoje, laistoma labai retai. Gali numesti dalį lapų.

Aktyvaus augimo metu laistoma gausiai. Mėgsta didelę oro drėgmę, todėl reikia dažnai purkšti.

Labai lengvai dauginamas viršūnių auginiais pavasarį, kurie greitai įsišaknija vandenyje.

Kenkėjai

Voratinklinės erkės (Tetranychidae)

Priežastys 

Dažniausiai atsiranda esant itin sausam orui ir aukštai temperatūrai. Tai dažna problema šildymo sezono metu, kai santykinė oro drėgmė patalpoje nukrenta žemiau 50 proc. Nepakankamas vėdinimas ir dulkės ant lapų taip pat skatina populiacijos augimą.

Požymiai 

Ant viršutinės lapų pusės atsiranda smulkūs, gelsvi arba šviesūs taškeliai (dūrių vietos). Lapai praranda sodrią žalią spalvą, tampa pilkšvi arba bronziniai. Apatinėje lapų pusėje galima pastebėti labai smulkius, judančius taškelius ir plonus voratinklius. Stipriai pažeisti lapai džiūsta ir krenta.

Prevencija 

Reguliarus augalo purškimas minkštu vandeniu, siekiant padidinti aplinkos drėgmę. Lapų valymas drėgna šluoste dulkių pašalinimui. Oro drėkintuvų naudojimas šalia augalo.

Naikinimas ir gydymas biologinės priemonės

Purškimas Neem (nimbamedžio) aliejaus tirpalu. Naudojama 5 ml aliejaus 1 litrui vandens, pridedant kelis lašus indų ploviklio emulsijai sudaryti. Taip pat tinka plėšriosios erkės Phytoseiulus persimilis, kurios minta voratinklinėmis erkėmis. Cheminės priemonės. Akaricidai, kurių veiklioji medžiaga yra abamektinas (pavyzdžiui, Vertimec) arba spirodiklofenas (Envidor). Būtina kruopščiai nupurkšti apatinę lapų pusę.

Šiltadaržiniai baltasparniai (Trialeurodes vaporariorum)

Priežastys 

Užkratas dažniausiai patenka su naujais augalais arba įskrenda iš lauko šiltuoju sezonu. Mėgsta šiltą, drėgną aplinką ir nejudantį orą.

Požymiai 

Pajudinus augalą, į orą pakyla pulkas smulkių, baltų vabzdžių, panašių į mažas kandis. Apatinėje lapų pusėje randamos lervos ir kiaušinėliai. Lapai tampa lipnūs nuo lipčiaus (išskyrų), ant kurio vėliau gali vystytis suodligė (juodas grybelis).

Prevencija 

Geltonų lipnių gaudyklių naudojimas monitoringui. Naujų augalų karantinavimas. Reguliarus vėdinimas, vengiant skersvėjų.

Naikinimas ir gydymas biologinės priemonės

Parazitinės vapsvelės Encarsia formosa. Purškimas kalio muilo tirpalu (žaliasis muilas), kuris užkemša vabzdžių kvėpavimo takus. Cheminės priemonės. Sisteminiai insekticidai, kurių veiklioji medžiaga acetamipridas (Mospilan) arba imidaklopridas. Šios medžiagos patenka į augalo sultis ir nunuodija jomis mintančius kenkėjus.

Miltuotieji skydamariai (Pseudococcidae)

Priežastys 

Patenka su užkrėstais augalais. Dažnai slepiasi sunkiai prieinamose vietose, pavyzdžiui, lapų pažastyse ar ant stiebų. Mėgsta sausą orą ir nusilpusius augalus.

Požymiai 

Ant stiebų ir lapų apačioje matomos baltos, vata padengtos apnašos. Po jomis slepiasi ovalūs, rausvi ar gelsvi vabzdžiai. Augalas nustoja augti, nauji ūgliai deformuojasi, lapai gelsta.

Prevencija

 Kruopšti naujų augalų apžiūra. Pažeistų augalo dalių pašalinimas.

Naikinimas ir gydymas mechaninis/kontaktinis

Pavienius kenkėjus galima nuvalyti vatos tamponėliu, suvilgytu 70 proc. etilo alkoholyje (degtinėje). Cheminės priemonės. Sisteminio veikimo insekticidai su veikliąja medžiaga acetamipridu. Sunkiais atvejais naudojami preparatai su deltametrinu, tačiau jie veikia tik kontaktuojant, o kenkėjus saugo vaškinis sluoksnis, todėl sisteminiai preparatai efektyvesni.

Ligos ir fiziologiniai sutrikimai

Šaknų puvinys (Pythium, Phytophthora, Rhizoctonia)

Priežastys 

Perlaistymas yra pagrindinė priežastis. Nuolatinė drėgmė substrate neleidžia šaknims gauti deguonies, todėl jos dūsta ir tampa neatsparios grybelinėms infekcijoms. Sunkus, nelaidus gruntas ir drenažo nebuvimas vazone.

Požymiai

Lapai vysta, nors žemė drėgna. Lapai gelsta, gali atsirasti rudos dėmės. Ištraukus augalą, šaknys atrodo tamsiai rudos, glitnios, skleidžia nemalonų kvapą. Sveikos šaknys turi būti šviesios ir kietos.

Prevencija 

Laistyti tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis (apie 2-3 cm) pradžiūsta. Naudoti laidų substratą su perlitu. Užtikrinti gerą drenažą vazono dugne.

Naikinimas ir gydymas

Skubus augalo persodinimas. Pašalinti visą seną substratą, nupjauti supuvusias šaknis iki sveiko audinio. Pjūvio vietas apibarstyti smulkinta medžio anglimi arba cinamonu. Sodinti į naują, sterilų ir laidų gruntą. Cheminės priemonės. Laistymas fungicidais, kurių veiklioji medžiaga yra propamokarbas (Previcur Energy), siekiant sustabdyti grybelio plitimą likusiose šaknyse.

Chlorozė (Geležies arba magnio trūkumas)

Priežastys 

Dažniausiai atsiranda dėl netinkamo dirvožemio pH (per daug šarminis), kas blokuoja mikroelementų, ypač geležies, įsisavinimą. Taip pat gali atsirasti laistant kietu vandeniu, kuriame gausu kalcio karbonatų.

Požymiai 

Jauni lapai gelsta, tačiau lapų gyslos išlieka ryškiai žalios (tarpgyslinė chlorozė). Augalo augimas sulėtėja. Jei trūksta magnio, gelsti pradeda senesni lapai.

Prevencija

Laistyti minkštu, nusistovėjusiu arba filtruotu vandeniu. Reguliariai tręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais žydintiems augalams.

Naikinimas ir gydymas, tręšimas

Naudoti geležies chelato preparatus purškimui per lapus arba laistymui. Tai greičiausias būdas atstatyti geležies kiekį. Jei trūksta magnio, tinka magnio sulfato (karčiosios druskos) tirpalas (1 arbatinis šaukštelis 1 litrui vandens).

Grybelinės lapų dėmėtligės (Cercospora, Septoria)

Priežastys

Aukšta oro drėgmė kartu su prasta oro cirkuliacija. Vandens lašai, paliekami ant lapų nakties metu. Per tankus augalo lajos suformavimas.

Požymiai

Ant lapų atsiranda apvalios arba netaisyklingos formos rudos, pilkos ar juodos dėmės, dažnai su geltonu apvadu. Dėmėms plečiantis, lapai džiūsta ir krenta.

Prevencija

Vengti drėkinti lapus vakare. Laistyti tiesiai į gruntą. Užtikrinti gerą oro judėjimą aplink augalą.

Naikinimas ir gydymas, priemonės

Pašalinti ir sunaikinti pažeistus lapus. Cheminės priemonės. Purškimas fungicidais, kurių veiklioji medžiaga azoksistrobinas (Amistar) arba difenokonazolas (Score). Taip pat veiksmingi vario grupės preparatai (vario sulfatas), naudojami griežtai pagal instrukciją, kad nenudegintų augalo.

DĖMESIO 

Naudojant bet kokius cheminius augalų apsaugos produktus, būtina griežtai laikytis saugumo reikalavimų, naudoti asmenines apsaugos priemones ir vadovautis gamintojo instrukcija. Patalpose rekomenduojama pirmenybę teikti biologinėms priemonėms.

Populiarus augalas, plačiai prieinamas gėlių parduotuvėse.

Sėkmingam ir gausiam žydėjimui būtinas vėsus žiemojimas ir stiprus pavasarinis genėjimas.