Paprastasis žalčialunkis (lot. Daphne mezereum) - tai Lietuvoje natūraliai augantis, bet retas ir saugomas krūmas. Vertinamas dėl savo ypač ankstyvo pavasarinio žydėjimo. Anksti pavasarį, dar prieš išsiskleidžiant lapams, plikos šakos aplimpa kuokštais ryškiai rožinių, labai stipriai ir maloniai kvepiančių žiedų. Vasarą subrandina ryškiai raudonas, sultingas uogas. DĖMESIO - visos augalo dalys, ypač uogos ir žievė, yra LABAI NUODINGOS.
Pats augalo lietimas tiesioginio pavojaus nekelia, tačiau gyvybiškai svarbu saugotis jo sulčių patekimo ant odos. Kur kas rimtesnės pasekmės laukia tų, kurie sugalvotų pakramtyti augalo šakelę: tai sukelia stiprų lūpų tinimą ir pojūtį, tarsi burnos gleivinė būtų išdeginta, o sunkiais atvejais gali lemti net dantų netekimą.
Didžiausia grėsmė slypi augalo vaisiuose. Jie yra itin nuodingi, vos 10-12 uogų gali tapti mirtina doze suaugusiam žmogui. Dėl šios priežasties augalas yra ypač pavojingas vaikams, kurių apsinuodijimai būna itin sunkūs.
