Saulašarė (Drosera)

Saulašarė (lot. Drosera) - tai viena didžiausių vabzdžiaėdžių augalų genčių. Vertinama dėl savo unikalaus grožio ir vabzdžių gaudymo būdo. Lapai padengti ilgais plaukeliais, kurių gale yra lipnūs, į rasos lašelius panašūs skysčio lašeliai. Ant šių lašelių nutūpę smulkūs vabzdžiai prilimpa, o lapas lėtai susisuka. Negalima tręšti ir laistyti vandentiekio vandeniu.

Apie matinimą plačiau skaitykite: Saulašarė - žavus žudikas, arba kaip augalas maitinasi?

Auginama nedideliuose plastikiniuose vazonėliuose, kurie nuolat stovi lėkštelėje su minkštu vandeniu.

Persodinama pavasarį, kas 1-2 metus, į šviežią, skurdų substratą.

Griežtai draudžiama tręšti. Trąšos nudegina šaknis. Visas reikalingas maisto medžiagas gauna iš vabzdžių.

Nukerpami tik nudžiūvę, pajuodavę lapai ir peržydėję žiedynai.

Atogrąžų rūšys žiemoja šiltai ir šviesiai. Vidutinių platumų rūšims (pvz., D. filiformis) būtinas vėsus (0-10°C) ir drėgnas ramybės periodas.

Laistoma tik minkštu vandeniu (distiliuotu, lietaus arba atvirkštinio osmoso). Vazonas nuolat turi stovėti lėkštelėje su 1-2 cm vandens.

Dauginama sėklomis arba lapų auginiais.

Didžiausias pavojus - puvinys dėl netinkamo substrato arba laistymo kietu vandeniu. Gali pulti amarai.

Populiariausių rūšių (pvz., Kapo saulašarė D. capensis) galima įsigyti specializuotose parduotuvėse.

Augalas pats pagauna sau maistą, jo nereikia papildomai maitinti.